„Tony Z”
(1935-2002)


Šiais laikais, kai Lietuva gali pasigirti tik savižudybių skaičiumi, na ir, geriausiu atveju, krepšiniu, daug kas iš besirūpinančiųjų Lietuvos kultūra, bando prisiminti „didingą Lietuvos praeitį”, ir kaip užsikirtusi plokštelė, kartoja tuos pačius nuvalkiotus motyvus, arba bando ieškoti bent kiek talentingesnių šio laikmečio tautiečių jei ne Lietuvoje, tai užsienyje (jau vien tik tokie bandymai, manau, rodo mūsų provincialumą bei žemą visuomenės kultūros lygį, bet ką darysi).
Tačiau net ir tos paieškos ne itin sekasi, nes dažniausiai lietuvaičiai užsienyje yra pasižymėję kaip sukčiai ar vagys (ir tai „deja” tik smulkaus kalibro).
Šiuo straipsneliu, trumpam prisijungdamas prie tų „beieškančiųjų”, noriu pristatyti lietuvių kilmės gitarų meistrą iš Didžiosios Britanijos.
Tai Antanas (Anthony) Kazimieras (Charles) Žemaitis, (draugų vadinamas Tony Z), - emigrantų iš Lietuvos anūkas gimęs 1935 m. D. Britanijoje. Jo gyvenimas ir kelias į pripažinimą - tai kuklaus, darbštaus ir kūrybingo žmogaus triūso rezultatas.
1951 m. dėl šeimos finansinių nesklandumų šešiolikmetis Tony's, meta koledžą ir penkis metus mokosi staliaus amato. Tuo laikotarpiu jis pirmą kartą bando gaminti gitaras, bet tik savo malonumui.
Po 1955-57 m. karinės tarnybos, gitarų gaminimas tampa svarbiausia Tony Z aistra. Nors tai tebėra hobi, tačiau jo pagaminti instrumentai vis dažniau pasirodo Londono folklorinės muzikos scenose.
Maždaug 1961 m. Antanas Žemaitis sukuria pirmąjį modelį, paties meistro vadinamą „dvylikastygiu gatvės bosu”, kuris sukelia tokių muzikantų kaip John Baldry'o, Spencer Davis'o, kiek vėliau Jimi Hendrix'o ir netgi žurnalistų susidomėjimą.
Bet tik 1965 m. Žemaitis pasirenka (gan rizikingą) nepriklausomo gamintojo karjerą. Neužilgo nuo to jis pagamina pirmą, (dabar jau legendine tapusią) metalu dengtą gitarą Groundhogs muzikantui Tony McPhee.
Nuo 1969 m. pasipila užsakymai kaip iš gausybės rago, jog kai kurių net tenka atsisakyti. Tarp užsakovų galima pastebėti Eric Clapton, George Harrison, Ron Wood, Bob Dylan ir kitas žymias pavardes.
Tuo pačiu vyksta technologijos bei modelių tobulinimas.
Apie 1990-uosius Žemaičio instrumentai įgyja pasaulinę reputaciją. Steigiami Žemaičio gitarų savininkų klubai Anglijoje, JAV, Japonijoje.
Padėvėtų instrumentų rinkoje tarp pilnavidurių gitarų, Žemaitis gitaros yra vienos brangiausių ir konkuruoja su D'Aguisto.
Tačiau ši stulbinanti sėkmė turi ir neigiamų pasekmių. Populiarieji Tony Z modeliai tapo padirbinėtojų auka. Jų gitaros gerokai nusileidžiančios savo kokybe originalams kenkia Tony Z prestižui ir tuo būdu išstūminėja Žemaitį iš rinkos!
Tad šiuo metu, jau esantis garbaus amžiaus, Antanas Žemaitis į metus pagamina apie dešimt instrumentų, todėl visus pirkėjus įspėja, kad saugotųsi padirbtų modelių.
Matyt, šie nuoširdūs įspėjimai byloja ne tiek apie Antano Žemaičio konkurencinę kovą rinkoje, kiek apie jo moralines nuostatas, kadangi nemaža dalis užsakovų yra tapę Tony Z bičiuliais!

Vytautas Staniulionis
vstaniulionis@yahoo.com

Atgal į „Prieš plauką”