Gitaros savininkui

Į kiekvieną gitarą įdėta kruopštus rankų darbas ir šimtų metų patirtis. Gitaros gaminamos iš geriausių medienos rūšių ir kokybiškiausių medžiagų. Instrumentus modeliuoja labiausiai prityrę pasaulio meistrai.

Gitaros priežiūra

Periodiškai valykite ir blizginkite savo instrumentą. Venkite valiklių su siloksanais. Blizginti reikia sukamuoju judesiu, užpylus truputį valiklio ant minkšto audeklo. Baikite blizginti kitu švaraus minkšto audeklo gabalu.

Sezoninės atsargumo priemonės

Šiltais orais didžiausi jūsų priešai – karštis ir drėgmė. Nuo drėgmės galėsite apsisaugoti, jei laikysite savo gitarą vėsiai ir sausai aukščiau grindų. Nepalikite gitaros ilgesnį laiką dėkle ar rūsyje, nes ji gali išbrinkti. Saugokite instrumentą nuo tiesioginės saulės šviesos ir nelaikykite ilgai lagamine ar automobilyje.

Žiemą saugokite gitarą nuo smarkaus šalčio ir sausmės. Šiuo metų laiku geriausia laikyti ją dėkle. Jei instrumentas buvo šaltyje, leiskite jam po truputį sušilti, neišimdami iš dėklo. Jei įmanoma, reguliuokite kambario drėgnumą.

Kas yra būtina?

Tai reikiamas gitaros kaklelio tempimas ir tam tikras slenkstelio bei ramstuko aukštis. Kadangi juos nureguliuoti nėra paprasta, rekomenduojama atlikti tas operacijas prityrusiam specialistui.

Kad instrumentas gerai derėtų ir būtų geras skambesys, reikalinga tam tikra veiksmų seka. Stygas reikia keisti po vieną, kad ramstuko ir kaklelio tempimas liktų vienodas. Įstatykite storąjį stygos galą į ramstuką ir, palikę atsargą, iškiškite plonąjį galą pro suktuko skylutę iš vidinės pusės. Jei gitara akustinė, nesmeikite smeigtukų pernelyg kietai, o tik tiek, kad gerai laikytų stygą. Pirmoji stygos vija turi eiti virš kyšančio stygos galo, o kitos – po jo apačia. Taip styga geriausiai užfiksuojama.

Jūsų gitaros kaklelį galima reguliuoti. Jis padarytas iš gerai užkonservuoto rinktinio kietmedžio, išdžiovinto specialioje krosnyje. Reguliuojamasis strypas sustiprina kaklelį ir padeda ištaisyti deformacijas. Mat kartais dėl smarkaus stygų įtempimo ir klimato pokyčių gitaros kaklelis gali įlinkti ar išlinkti. Nėra pagrindo nerimauti, reikia tik atlikti tam tikrą procedūrą.

1. Atleiskite 3-ją ir 4-ją stygas (visai jų neišimkite). Patraukite atleistąsias stygas į vieną pusę, kad išlaisvėtų reguliuojamosios veržlės dangtelis.
2. Nuimkite dangtelį.
3. Nužvelkite kaklelį, nustatydami, kiek jis yra įlinkęs ar išlinkęs.
Pastaba: Pakėlę kaklelį prie akių, nužvelkite postygį iš abiejų kraštų.
4. Jei kaklelis įlinkęs, užveržkite reguliuojamąją veržlę!
 

Jei kaklelis per vidurį įlinkęs, pablogėja derėjimas.
5. Jei kaklelis išlinkęs, atleiskite reguliuojamąją veržlę!
 

Jei kaklelis per vidurį išlinkęs, džerškės stygos ir bus netikslūs tonai.
6. Užmaukite gitaros raktą ant reguliuojamosios veržlės ir labai švelniai pasukite. Sulig kiekvienu pasukimu kontroliuokite kaklelio padėtį. Kakleliui išsitiesinus, suktelėkite veržlę dar truputėlį – kompensuoti 3-iosios ir 4-osios stygų įtempimui,kai tos bus grąžintos į vietą ir suderintos.

Verta įsidėmėti: Atliekant šią procedūrą, geriausia uždėti ant postygio ką tiesaus, kad sureguliavimas būtų idealus. Būkite atsargūs, nepersukite veržlės, nes galite nuplėšti sriegį ar net nulaužti strypą.

Čia procedūra tokia pati, kaip ir pirmuoju atveju (žr.I).Jei, kaklelį ištiesinus, kuri nors styga vis dėlto barška, skambindami nustatykite skirsnį, kuris yra barškėjimo priežastis. Paimkite medinį plaktuką ir lengvai suduokite per skirsnį, kad nusileistų. Jei reikia, skirsnį padildykite.

Stygų parinkimas

„Stygos, kartu su ėmikliais, labiausiai įtakoja gitaros garsą.”
Barney Kessel

„Be gerų stygų, nei stiprintuvas, nei gitara tinkamai neskambės.”
Herb Ellis

„Stygos yra labai svarbus dalykas. Tam, kad akordai skambėtų taip kaip aš noriu, kiekvienos stygos garsas turi būti grynas ir aiškus.”
Thumbs Carllie

Džiazas

Džiazo gitaristas dažniausiai skambina elektrine gitara su akustiniu arba pusiau akustiniu korpusu. Todėl, labiau tinkamos gerai rezonuojančios stygos. Dauguma džiazo gitaristų mėgsta storesnes stygas, kurios duoda tą kokybišką, gaivų skambesį; tačiau džiazmenai daugiausiai skambinantys solo, mėgsta plonesnes stygas, ypač „bliuzuojantys”.

Džiazo gitaristas Herb Ellis yra pasakęs: „Neskaitant šlifuotų stygų, mažai kas pasikeitė stygose per daugelį metų.” Džiazo gitaristui tai reikšmingas įvykis. Džiaze plokščiai vyniotos stygos labiau mėgstamos, matyt dėl jų „prislopinto” tono, glotnaus paviršiaus, tylaus kontakto su pirštais.

Daug gitaristų kompromisą randa šlifuotose stygose. Šio atveju, įprastinės stygos yra šlifuojamos ir poliruojamos, siekiant sujungti dvejų tipų pranašumus.

Rokas

Rokui groti dažniausiai reikia gilaus, spiegiančio, kartais net veriančio garso. Tačiau, Eric Clapton mano, kad „Garsas nėra tiek svarbus kiek stygų jutimas arba jų tekstūra.”

Įvairūs roko atlikėjai naudoja, apvalią arba plokščią stygų apviją, priklausomai nuo jų poreikių. Gitaristai, besirenkantys plokščiai apvyniotas stygas, vardan didesnio greičio truputį aukoja „skambesį”. Tai dalinai pasakytina ir apie akompanuojančius atlikėjus, kurie paprastai vartoja storesnes stygas negu solo skambinantys gitaristai. Daug solistų vartoja labai plonas, apvalios apvijos stygas, kuriuos dėl savo plonų vijų, sąlyginai yra glotnios.

Kuo plonesnė styga, tuo lengviau daryti bliuzinius „patempimus”. Larry Coryell jaučia, kad stygos iš tikrųjų nėra labai svarbios jo garsui, tik su viena išimtim: „Funk nesigauna gerai su storom stygom. Tai dilema, ar atsisakyti nuo fanko bendrai, ar naudojant ploną rinkinį groti aistringai ir fankiškai.” Kiti atlikėjai pasiekia to ypatingo „fankiško” skambesio, būtent plonesnėmis, labiau lanksčiomis stygomis, kuriuos ir duoda tą nestiprų barškėjimą į skirsnius.

Šiuolaikinėje roko muzikoje dažnai svarbu mokėti valdyti atgalinio ryšio kontrolę – „feedback”. Tam labiau tinka įprastiniu būdu apvyniotos stygos, nes jos pasižymi ilgu skambėjimu.

Folk (liaudies muzika)

Folko gitaristai, rodos, yra pasiskirstę į dvi stovyklas: vieni teikia pirmenybę nailoninėms stygoms, kiti plonesnėms. Kadangi nailonines stygas nagrinėsime atskirai, kaip klasikines, apribokime mūsų folko stygų diskusiją tik plieninėm.

Dėl silpnesnių rezonuojančių savybių, paprastai, šlifuotos stygos nerekomenduojamos folko gitarom. Taip pat, šlifuotos stygos turi didesnę įtampą, todėl gali padaryti žalą gitaros ramstukui-laikikliui.

Gana populiarios tarp folko gitaristų – sudėtinės stygos. Tai pasidabruota viela apvyniotos stygos, kada stygos plieninė šerdis eina kartu su nailoniniu arba dirbtinio šilko skaidula. Šis derinys duoda lengvą lietimą asocijuotą su nailoninėm ir turtingą, plieninių stygų skambėjimą. Labiau akustiniam skambėjimui, dauguma folko atlikėjų linkę rinktis bronzine viela vyniotas stygas.

Plonesnės stygos minkščiau prisispaudžia, bet ir mažiau rezonuoja. Ir vis dėlto, „geriausias rinkinys” skambinančiam folką priklauso nuo paties atlikėjo pasirinkimo.

Klasika

Kalbant apie „klasiką”, daugelis renkasi nailoninės stygas, kurios sąlyginai neseniai pakeitė tradicinių, taip vadinamų “cat gut” (iš tikrųjų daromų iš avies žarnų), gamybą. Vieniems nailoninės stygos patiko dėl skambėjimo, kitiems dėl malonaus paviršiaus. Kaip ten bebūtų, tarp jų yra du esminiai skirtumai: nailono neveikia nei korozija nei rūdis, tačiau jis labiau linkęs dėvėtis į skirsnius, jautrus tempimui ir taip vadinamam „stygų nuovargiui”.

Verta įsidėmėti: klasikinės gitaros nėra pritaikytos daug kilograminiam plieninių stygų tempimui, todėl nekeiskite nailoninių stygų į plienines, kad ir būtumėte įsitikinę savo gitaros tvirtumu.

Flamenko

Kadangi beveik nėra specialiai Flamenkui gaminamų stygų, atlikėjui belieka rinktis tarp „švelnių” La Bella arba „spindinčių” – Savarez nailoninių stygų komplektų, atsižvelgiant į individualų skambinimo būdą. Daug muzikantų sujungia įvairių kompanijų gamintojų stygų komplektus į vieną, pagal savo skonį.

Minkštesnės stygos gal ir mažiau spinduliuoja savo garsu, bet užtai mažiau reikalauja pastangų beskambinant gitara. Flamenko gitaristai panaudojantys daug apodžiatūros (melodijos pagražinimų) savo atlikimuose, teikia pirmenybę būtent tokiom stygom.

Tuo tarpu, stipraus tempimo stygos nors ir “sunkiau išskambinamos”, verčia gitaros kėbulą smarkiau rezonuoti kas sukuria smarkesnį, labiau perkusinį garsą.

Country

Country/Western grupių gitaristai, skambina nuo pilnavidurių iki klasikinių gitaromis. Stygos varijuoja tiek plačiai, kiek reikalauja parinktas instrumentas arba atlikėjo skonis. Pagal „Guitar Player” žurnalo apklausą paaiškėjo kad, kiekvienas atlikėjas naudoja skirtingas stygas.

Solo skambinantys atlikėjai linkę rinktis plonas, roko arba džiazo tipo stygas. Tuo tarpu, akompanimentą skambinantys gitaristai, dažniausiai renkasi storas stygas, kurios suteikia tą tvirtą, country muzikai būdingą veržlumą.

Big Band (didelis orkestras)

Išgaubtos dekos „arch top” akustinė gitara – ypač populiari dideliuose orkestruose. Kai trisdešimtaisiais, gitaristai skambindavo akustinėmis elektrinėmis arba tiesiog akustinėmis su laikinuoju ėmiklių gitaromis, vidutinio arba storo diametro stygos tapo labiausiai tinkamos norint išgauti švarų, glaustą skambėjimą. Tai ir dabar, labiausiai tinkamos stygos skambinantiems dideliuose orkestruose. Stygų reikalavimai apsiriboja vien metalo rūšies parinkimu, kad pastiprinti rezonavimą (atsakomąjį veiksmą).

Elektrinio boso stygos

Elektrinio boso stygų technologija mažai kuo skiriasi nuo gitaros stygų. Skirtumas tik apvijos vielos storyje. Ir čia, pusiau šlifuotos stygos, turi papildomą apviją aplink šerdį. Dėl savo papildomos „mėsos” (masės) jos žymiai mažiau nusidėvi. Ir valymas, ir visapusiška stygų priežiūra, atliekama lengvai.

Daugumas bosininkų delsia su nauju stygų pirkimu dėl pakankamai didelės jų kainos: Beveik 90 Lt, tuo tarpu kai gitarai komplektas kainuoja vos 20 Lt. Kiti bosininkai mano, kad žemo registro stygom ne taip jau būtinas ypatingai tikslus tonas, kaip aukštesnio registro stygom. Atsižvelgiant į visą tai, bosinės stygos gali tarnauti tris, o tai ir keturis kartus ilgiau, negu gitaros stygos, kad ir pusiau šlifuotos. Tokiu būdu, bosininkai „pigiau apsisuka”.